Kartą vienas žmogus paklausė Sokrato:
- Ar žinai, ką apie tave pasakė tavo draugas?
- Palauk, - sustabdė jį Sokratas, - pirmiausia tai, ką nori pasakyti, persijokim per tris sietus.
- Tris sietus?
- Taip, prieš ką nors sakant, reikia persijoti per tris sietus. Pirmas - tiesos sietas. Ar tu įsitikinęs, kad tai tikrai tiesa?
- Ne, aš tik girdėjau taip šnekant.
- Taigi, tu nežinai, tiesa tai ar ne. Tada persijokim per antrąjį, per gerumo sietą. Ar nori pasakyti apie mano draugą kažką gera?
- Ne, priešingai.
- Taigi, - tęsė Sokratas - tu ketini man pasakyti apie jį kažką bloga, nors nė nežinai ar tai tiesa. Išmėginkime dar ir trečiąjį - naudos sietą. Ar man tikrai yra būtina išgirsti tai, ką nori pasakyti?
- Ne, tai nėra būtina.
- Taigi, - apibendrino Sokratas, - tame ką norėjai pasakyti nėra nei tiesos, nei gerumo, nei naudos. Kam tada tai sakyti?
Taigi, ar ir Jūs susimąstėte, kad ne visada galvojate ką šnekate? Kaip sakoma: žodis ne žvirblis. Tad linkiu prieš sakant pirmiausia pagalvoti: ar tai ką sakau yra tiesa? Ar tai gerai? Ir ar tai naudinga?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą